Pažink grybus ir miškus!

Kazlėkas kartusis

Kartusis kazlėkas dar vadinamas pipirbaravykiu. Auga liepos – spalio mėn. spygliuočių ir mišriuose miškuose, pavieniui, tačiau nėra retas. Literatūros duomenimis, kai kuriuose kraštuose šviežias ir džiovintas vartojamas kaip prieskonis vietoj pipirų.

Kepurėlės paviršiumi labai panašus į tamprųjį baravyką (suillus bovinus Kuntze), tik pipirbaravykio apatinė kepurėlės pusė yra gelsvai raudona.

Kepurėlė pati 2 – 5 cm skersmens, iškili, senesnių grybų plokščia, aksomiška, drėgname ore lipni, gleivėta, gelsvai ruda arba net gelsvai rausva, esant sausam orui dažnai išblunka iki geltonos spalvos, kartais suskeldėja.

Vamzdeliai jauno grybo raudonai geltoni, senesnio raudonai rudi.

Poros kampuotos, rudai raudonos, prie koto stambesnės, link pakraščių kepurėlės smulkėja.

Kotas 3 – 5 (7) cm ilgio, iki 1 cm storio, cilindrinis, kepurėlės spalvos, prie pagrindo gelsvas.

Kepurėlės mėsa – gelsva, rusva; koto-žalsvai gelsva, minkšta, gana plona, be ypatingo kvapo. Tačiau pati grybo „mėsa“ labai aštraus pipirų skonio, perlaužta spalvos nekeičia. Sporos gelsvai rusvos.

Iš kitų baravykinių grybų skiriasi tuo, kad pipirbaravykio vaisiakūniai yra mažesni, taip pat išsiskiria ryškiai rudai raudonos spalvos poromis ir karčia trama.

Kartusis kazlėkas, pipirbaravykis, Chalciporus piperatus, Перечный гриб, Pfefferröhrling

Leave a Reply

Close Menu