Pažink grybus ir miškus!

Kas tie grybai?

Grybai yra savarankiška bechlorofilių organizmų grupė. Jiems augti ir vystytis reikalinga paruošta organinė medžiaga. Pats grybas yra voratinkliška grybiena (vadinama miceliu), pasislėpusi dirvožemyje. Tai, ką išrovę dedame į krepšius, yra grybo vaisiakūnis, o šį vaisiakūnį grybautojai vadina grybu.

Grybai dauginasi sporomis. Užkliudytas karpotojo pumpotaukšlio subrendęs vaisiakūnis dvelkteli rudų dulkių dūmelio. Tai sporos, kurių jo vaisiakūnyje yra milijardai.

Grybiena auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Per tą laiką ji išauga 10 – 30 cm. Grybiena formuojasi 6 – 12 cm gylyje. Jos siūlai išsidėsto miško paklotėje, sudarytoje iš lapų, spyglių ir šakelių. Kepurėtųjų grybų grybiena priklausomai nuo joje susitelkusių maisto medžiagų per sezoną išaugina keletą vaisiakūnių. Jei grybingais mėnesiais pasitaiko sausros ir karščiai arba atvirkščiai – šalčiai, grybiena būna ramybės periode: grybai neauga. Kol grybiena išsivysto ir pradeda formuotis vaisiakūniai, praeina 2 – 4 mėnesiai. O jau susiformavusi užuomazga, jei sąlygos palankios, užauga labai greitai, ypač kai yra šilta ir pakankamai drėgmės. Per parą kepurėlės skersmuo padidėja 1 – 2 cm, o palankiomis sąlygomis – 2,5 – 3,5, o kartais net 4 cm.

Pagal mitybos pobūdį grybai yra įvairūs. Vadinamų mikorizinių grybų gyvenimas susijęs su medžiais – skatina vieni kitų augimą. Žinoma per 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Grybas medį simbiontą aprūpina augimą skatinančiomis medžiagomis, mikroelementais, kurie  labai reikalingi jų normaliam vystymuisi o medžiai grybus – angliavandeniais. Taip dauguma grybų, gyvenančių dirvožemyje, su medžiais bendrauja, o tokių grybų vaisiakūniai išauga stambesni, jie gali augti ir sausesniais metais. Grybų siūlai (gijos) suranda medžių šaknis, apsiveja aplink jas, ir prasiskverbia į jas. Prasideda abipusė pagalba. Mineralines medžiagas grybai gali transportuoti 100 ir daugiau metrų atstumu.

Saprofitiniai grybai minta humusu, puvenomis. Jų vaidmuo taip pat didelis – padeda puvenas mineralinėmis medžiagomis.

Grybai parazitai apsigyvena ant gyvų augalų (pavyzdžiui, kelmučiai, kempinės, pintainės ir kt.). Kelmučius galima priskirti prie pusiau saprofitų. Jie dažniau auga ant negyvos medienos.

Grybų vaisiakūniai, kuriems būdingas formų įvairumas, sudaryti iš gausiai išsišakojusio ir susipynusio hifų audinio. Svarbiausia vaisiakūnio dalis yra kepurėlė. Ji būna įvairios formos, o jos dydis – nuo vos įžiūrimos iki kelių dešimčių centimetrų skersmens. Kepurėlėje yra vaisinis sluoksnis, kuriame susidaro sporos.

Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai, todėl kai kuriose šalyse vadinami „augaline mėsa“, o pagal angliavandenių, mineralinių medžiagų kiekį grybai artimesni daržovėms ir vaisiams. Pagrindinės baltymų medžiagos yra amino rūgštys. Grybuose gana daug kalio, fosforo ir geležies, taip būtinų žmogaus organizmui. Yra ir mikroelementų (cinko, jodo, vario), kurie labai svarbūs medžiagų apykaitai. Be to, grybuose gausu ląstelienos. Grybuose nėra chlorofilo, jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Grybai, panašiai kaip ir gyvūnai, vykstant medžiagų apykaitos procesams, pagamina šlapalą, o jų glikogenas yra krakmolo tipo. Jis būdingas tik gyviems organizmams.

Leave a Reply

Close Menu